Iki 2007-ųjų vienas iš Baltijos tigrų – Latvija – siekė vis naujų ekonominių rekordų tiek kalbant apie ekonomikos augimą, tiek apie algų kilimą. Šiandien, praėjus daugiau nei metams, kai finansų krizė susprogdino lengvai dalinamų paskolų išpūstą burbulą, šio tigro skleidžiamas riaumojimas stipriai pritilo. Latvija tebesiekia rekordų. Tiesa, šį kartą kalbama apie rekordines žemumas.

Latvijoje nedarbas siekia kone 23 proc. ir yra didžiausias Europos Sąjungoje. Per dvejus metus ekonomikos galia sumenko beveik ketvirčiu.

Rygoje lankytojų sulaukia tik pigiausi restoranai. Parduotuvės, nepasižyminčios mažomis kainomis, pirkėjais irgi negali pasigirti.

Nieko keista turint omenyje tai, jog 2009 m. mažmeninė prekyba Latvijoje sumenko beveik 30 proc. Tai – dar vienas europietiškas rekordas.

Prie to prisidėjo vyriausybės politika (tą pripažįsta ir pats Latvijos ministrų kabinetas) ir jos sprendimas imtis stipriai mažinti išlaidas, kad būtų galima subalansuoti biudžetą. Sumažėjus atlyginimams, žmonės ėmė mažiau išlaidauti, o tai ekonomikos nuosmukį tik paaštrino.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis sako, kad fiskalinė konsolidacija buvo neišvengiama. „Tą būtų buvę protingiau daryti pakilimo metu, - priduria jis. - Deja, esame priversti tą daryti dabar, nors ir žinome, kad tai recesiją tik pagilina. Tačiau neturėdami finansinio stabilumo negalime tikėtis finansinio atsigavimo“.

Nors kai kurios valstybės bando įveikti ekonominį sunkmetį didindamos išlaidas, Latvija pasirinko kitą kelią. „Tik tos šalys, kurios kylant ekonomikoms turi protingą fiskalinę politiką dabar gali sau leisti fiskalinį stimuliavimą. Latvijos biudžetas nebuvo subalansuotas netgi tuomet, kai šalies ekonomika augo“, - kalba V.Dombrovskis.

Tačiau daugeliui paprastų latvių sumažėję atlyginimai ir suprastėjusios paslaugos įspūdžio nedaro. Kai kuriems mokytojams algos sumažėjo pusiau, nuo ligoninių biudžetų šiais metais nukirpta 40 proc. finansavimo. Dėl to daugelis medicinos paslaugų tapo neprieinamos.

Nors Rygoje – tikra žiema, prieš premjero biurą palapinėse įsikūrę protestuotojai nežada trauktis iki pat rinkimų, vyksiančių spalį. Taip latviai reiškia savo nepasitenkinimą vyriausybės sprendimams.

Vienas protestuotojų 24-erių Jevgenijus Karelinas, kurio transporto verslas bankrutavo praėjusiais metais, aiškina: „Valdžia mūsų nesiklauso. Jie nedaro nieko, kad paremtų verslą ar kurtų darbo vietas“.

Kai kurie ekonomistai su tuo sutinka. Alfas Vanagas, Rygoje įsikūrusios Stokholmo ekonomikos mokyklos ekonomistas, sako, jog Latvijos vyriausybė nesiima vykdyti politikos, kuri leistų atpiginti latviškas prekes, o tai savaime padidintų šalies eksportą.