Naujienos

Kai kurios išnykusios kavinės kauniečiams vis dar kelia nostalgiškų prisiminimų. Ar jų pasekėjos bus ilgaamžės, ar išliks lankytojų atmintyje?

Kilimai – iš raštuotų plytelių

Artėjant Kaune vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui, Laisvės alėjoje duris atvėrė ne viena nauja kavinė, baras, restoranas, vyninė, užkandinė ar picerija. Dalis jų, atrodo, ne kažin kuo skiriasi nuo kaimyninių maitinimo įstaigų, o kai kurios stengėsi būti išskirtinės, nepanašios į kitas.

Interjeras yra viena iš kelių svarbiausiųjų sudedamųjų dalių, lemiančių įstaigos sėkmę. Išskirtinė aplinka, ko gero, yra ta, į kurią patekęs nesupainiosi, kur atvykai. Pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje išties yra įstaigų, turinčių savo veidą, nesvarbu, ar jis patinka, ar ne.

Net ir itin šaltą žiemą lengvą pietietišką dvelksmą pajauti vos peržengęs vienos iš vyninių slenkstį. Įstaigos savininkai nemažai keliavo po Ispaniją. Šioje šalyje lankytos užkandinės juos tarsi užbūrė, kad nusprendę atidaryti savo maitinimo įstaigą pageidavo ispaniškų akcentų.

Pagrindiniai Ispanijos diplomatai – rankomis margintos keraminės plytelės. Jos sudėtos nedideliais kvadratais tarsi raštuoti kilimėliai po stalais, plytelės panaudotos ir apipavidalinant barą. Kiekvienas „kilimas“ vis kitokio rašto, aplinkai dovanoja žaismės.

Įstaigos darbuotojams tenka girdėti, kad ši vyninė jiems primena Vilnių. Galbūt todėl, kad interjero kūrėja iš Vilniaus? Interjerą su kolege Jurga Marcinauskaite kūrusi Virginija Sabaliauskienė kilusi iš Kauno, bet jau kurį laiką dirba sostinėje. Jos teigimu, bet kuris interjeras kuriamas bendradarbiaujant su užsakovais.

Stalams – europadėklų imitacija

Paprastumas, jaukumas, namus primenanti, neįpareigojanti aplinka. Šiuos kriterijus interjero autorė išpildė panaudodama nemažai vienetinių gaminių.

Stalai – netradiciniai. Anksčiau dizainerė savo interjeruose yra panaudojusi originalių europadėklų, tačiau šiame interjere stalviršiams panaudotos jų imitacijos.

„Standartinis europadėklas turi savo matmenis, o stalų reikėjo mažesnių. Buvo mintis naudoti originalius padėklus, bet būtų tekę juos ardyti, mažinti ir vėl sujungti. Dėl to nuspręsta gaminti viską nuo pradžių, nes naują pagaminti lengviau ir pigiau“, – dėstė dizainerė.

Šių stalų kojos pagamintos iš santechninių vamzdžių. Vertinant ekologines idėjas, pasak autorės, galima būtų naudoti ir senus vamzdžius. Dizainerė juokėsi: „Išnaršius metalo laužynus, įmanoma rasti labai įdomių dalykų, kuriuos galima panaudoti interjeruose.“ Žinoma, pripažino dizainerė, darbo su jais kur kas daugiau nei su naujais dalykais."

Prie langų, žvelgiančių į alėja žengiančius pėsčiuosius, įkomponuotas ilgas suolas. Geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad jo kojos – iš dėžių. Tiesa, ir šios dėžės tėra tikrų dėžių imitacija, suolo sėdimoji dalis paminkštinta.

Dėžės derintos prie europadėklų, bet to, atsisėdus, į dėžę galima pasidėti, pavyzdžiui, rankinę, ar batus, o kojas – užsikelti", – sufleravo autorė.

Užkandinėje įrengtos vietos įvairaus amžiaus ir statuso žmonėms. Jauni, laisvi žmonės gali šnekučiuotis sėdėdami ant aukštos baro kėdės ar laisvai nukristi ant paminkštinto suolo, įrengto vietoje palangės. Solidesniems klientams – stilingos metalinės kėdės ar minimalistiniai minkštasuoliai.

Išsaugotose originaliose sienų nišose sukurti originalūs pano iš senų medinių dailylenčių, ant kurių matyti nutrupėjusių dažų likučiai. „Dalį žaliavos iš sodybos atvežė vienas iš savininkų. Kai ko buvau pati prisirinkusi iš pajūrio. Jos atrodo labai jaukiai“, – komentavo savotiškų mozaikų iš lentelių kūrėja.

Iš senų lentų, pasak V.Sabaliauskienės, galima gaminti ir baldus bei kitas interjero detales. Juo labiau susidėvėjęs, juo gražesnis. Ant seno namo dailylentės, atitinkamai ją apdirbus, pasimato ne vienas dažų sluoksnis.

„Olandai nemažai naudoja senos medienos, ją restauruoja. Tiesa, tai labai brangus produktas, kaip ir antikvariniai gaminiai“, – komentavo pašnekovė.

Ažūrinis namelis kube

Kita alėjos vyninė – ne tokia šviesi ir spalvinga, tačiau, gaubiama prieblandos, taip pat vilioja romantiškai pasisėdėti. Iš pirmo žvilgsnio ankštokos patalpos susideda iš trijų erdvių trijuose lygiuose ir primena vadinamąjį loftą.

Savininkus suintrigavo netradicinis erdvių išplanavimas. Tiesa, itin aukštas lubas pagrindinėje salėje norėjosi „nuleisti“, o antrajame aukšte, antresolėje ir tarpiniame aukšte, reikėjo jaukumo.

Šeimininkai nepabūgo ir būsimos vyninės veidą patikėjo ką tik iškeptiems architektams – Erikai Strikaitytei ir Mariui Ščerbinskui.

Jauniems kūrėjams užsiminus apie virvių panaudojimą kuriant mažesnį tūrį didesniame, šeimininkai ilgai nedvejodami sutiko. Juolab kad virvės nėra labai brangus aksesuaras. Tiesa, virvių panaudojimo idėja nėra originali, virvėmis dryžuotų interjerų yra sukurta ir daugiau. Vyninėje iš virvių buvo sutvertas asimetriško šlaitinio namo karkasas.

Virvės atlieka ne tik estetinę funkciją. Ant jų labai patogu kabinti paveikslus – nereikia kalti vinių į sienas. Be to, kaskart galima keisti kabinamo kūrino aukštį ir vietą. Maitinimo įstaigą puošia vis kiti meno darbai, eksponuojamos mini parodos.

„Sienos tamsios, nes reikėjo kontrasto su pilkšvomis lininėmis virvėmis“, – paaiškino interjero kūrėja E.Strikaitytė. Tiesa, vyninės savininkai mano, kad apšvietimo kai kuriose vietose reikėtų intensyvesnio, tad šį tą gali tekti kiek tobulinti.

Beje, pagrindinę erdvę ir namelį iš virvių galima apžvelgti ir iš viršaus, iš balkonus primenančių kambarėlių aukštesniuose lygiuose.

Tai buvo pirmas E.Strikaitytės realizuotas visuomeninės paskirties interjeras. „Savininkai leido pasimokyti ir šiek tiek užsidirbti“, – džiaugėsi jauna architektė. Atsižvelgiant į ribotą biudžetą, rezultatu ji patenkinta.

„Kai kuri vienam žmogui ar šeimai lengviau įtikti, pataikyti, kad patiktų visiems žmonėms, sunku“, – prisipažino ji.

Picerijoje – aliuzijos į baroką

„Mūsų tikslas, kad už mažą kainą žmogus galėtų pasijusti karališkai. Vieniems žmonėms toks interjeras labai patinka, kitiems – ne“, – komentavo restoranų tinklo direktorius Gediminas Balnis. Viena iš jo atstovaujamų picerijų įsikūrė buvusiame legendiniame „Metropolyje“.

Vos įėjus pro duris sveikinasi ryškiaspalviai, masyvūs, barokinį stilių menantys minkštasuoliai. „Karališki“ sėdimieji baldai vyrauja visose picerijos erdvėse, dominuojančios spalvos – vyšninė, violetinė, juoda, sidabrinė. Blizgia dirbtine juoda oda aptraukta vertikalioji baro dalis, vietomis baras perskirtas klasikinio stiliaus kolonomis.

„Stengiamės būti kitokie“, – paaiškino G.Balnis. Šios ir kitų tinklo restoranų interjero autorė – Jekaterina Kazmazovskaja. Ji taip pat projektavo ir baldus, kurie gaminami pagal individualų užsakymą. Nors restoranų tinkle stengiamasi kurti panašų interjero stilių, tačiau kiekvienoje įstaigoje sprendimai yra skirtingi.

Dauguma picerijos gerbėjų – jaunesni žmonės. Šio maitinimo tinklo įstaigose akcentuojama kino, televizijos svarba, todėl interjeruose dominuoja dideli ekranai. Jie tarsi paveikslai įkomponuoti stambiuose klasikinio stiliaus rėmuose.

Kartais, prisipažino G.Balnis, nestandartiniai interjero sprendimai gimsta taisant broką ar taikantis prie esamų aplinkybių. Buvusiame „Metropolyje“, nuėmus anksčiau uždėtas gipsokartonio plokštes, pasimatė senovinių detalių, kurias nuspręsta įkomponuoti į interjerą.