„Kauno diena“ rašė apie socialiniame būste – neįtikimai apleistame bute gyvenantį vienišą senolį, atsidūrusį tragiškoje situacijoje ir dėl jo gyvenimo būdo vargstančius kaimynus. Neseniai iš ligoninės Zenonas Romeika grįžo į švarius iškuoptus namus.
Veržėsi iš ligoninės
86-erių Z.Romeika į Kauno savivaldybei priklausantį socialinį butą Chemijos prospekte grįžo po trijų mėnesių. Tris savaites jis, prižiūrimas gydytojų, praleido ligoninėje, likusį laiką – Slaugos ligoninėje Panemunėje.
„Zenonai, pabėgote iš ligoninės“, – priekaištavo bendruomenės centro „Girsta“ pirmininkė Zinaida Streikienė. „Ne, ne. Paleido mane“, – gynėsi Z.Romeika, tačiau neslėpė siekęs greičiau ištrūkti. „Čia nėra labai linksma vienam, bet Slaugos ligoninėje jau per daug linksma“, – kaltai šypsojosi vyras.
Į ligoninę pernai rudenį Z.Romeika buvo išvežtas „Girstos“ pirmininkės iniciatyva. Z.Streikienė vyrą rado vieną dvokiančiame kambaryje, gulintį ant grindų. Jis dienas leido ant nešvaraus čiužinio, apsiklojęs šleikštulį keliančiais skudurais. Tąsyk Z.Romeika maldavo: „Nepalikite manęs, nustipsiu.“
Teko naikinti blusas
Z.Romeiką palikusi medikų globai, bendruomenės pirmininkė Z.Streikienė ėmėsi organizuoti talką jo būstui švarinti. Sienomis lipančios blakės, sugedę maisto likučiai, tušti buteliai, nežinia kam reikalingos krūvos nešvarių skudurų, indai ir puodai pilni išmatų. Kambaryje tvyrojo klaikus dvokas.
Nepasižymintis tvarkingumu Z.Romeika raštu buvo atsisakęs bet kokios pagalbos iš Kauno socialinių paslaugų centro. Vadinasi, senolis pareiškė nenorįs, kad jo namus švarintų, atneštų jam maisto, vaistų, išskalbtų drabužius.
Kol Z.Romeika atgavo jėgas gydymo įstaigose, jo namai tapo tinkami gyventi.
Z.Streikienė negalėjo atsidžiaugti dažniau kritikos sulaukiančių įstaigų pagalba: „Bendrovė “City Service„ sutvarkė užsikišusius kanalizacijos vamzdžius, pakeitė klozetą. Bute sukauptas šiukšles išvežė “Kauno švara„, “Dezinfekta„ užsiėmė blusomis.“
Pirmininkė privertė sutikti
„Dėkingas, tai dėkingas“, – kartojo Z.Romeika. Visgi didelio džiaugsmo dėl į jo butą užgriuvusio moterų būrio senolis nerodė. Vyras vis ragino paskubėti ir išeiti, esą jo pusbrolis prastai jaučiasi, tai turi vykti pas jį.
Prie durų staktos dar matėsi prilipusios kelios negyvos blusos. Kaimynės Laimos atneštame maišelyje čežėjo švarūs marškiniai, rankšluosčiai, muilas. Arčiausiai senolio gyvenanti Marijona „Girstos“ pirmininkei žadėjo prižiūrėti kaimyną.
Juokais svajonių jaunikiu vadinamas Z Romeika gynėsi: „Nenoriu, kad pas mane kasdien kas nors vaikščiotų. Negaliu nuo ryto iki vakaro sėdėti ir laukti“, – jo laisvės žaboti neleido vyras.
„Girstos“ pirmininkė Z.Streikienė neatlyžo. Ji taip atkakliai mygo senolį, kad jis skubiai pasirašė sutikimą leisti juo rūpintis Kauno socialinių paslaugų centrui.
„Kartą per mėnesį ateis, aptvarkys, atneš maisto“, – aiškino Z.Romeikai pirmininkė. „Tik kartą per mėnesį?“ – nepatikliai perklausė dėmesio centru tapęs senolis.
Neprižiūrės buto – praras
Prieš kelerius metus Z.Romeikos bute tos pačios pirmininkės Z.Streikienės rūpesčiu buvo padarytas remontas. Tada kilo grėsmė, kad senuką gali išmesti iš būsto dėl 66 litų skolos. Z.Romeika buvo apgintas, namai sutvarkyti, bet nevalyvas senolis netruko juos apleisti.
Šį kartą Z.Streikienė senoliui labai aiškiai išdėstė, kad jeigu jis nesilaikys tvarkos, butą praras, o pats atsidurs senelių namuose.
„Taip taip, butas valdiškas, galiu prarasti“, – nuolankiai kartojo Z.Romeika. „Nuvažiuosiu ir parsivešiu kilimą, duos kėdžių, stalą“, – planus dėstė vyras.
„Gričiupio“ seniūnija jau baigia tvarkyti reikiamus dokumentus Z.Romeikai priklausančioms kompensacijoms, slaugai. Vienišo ir apsileidusio senolio problema seniūnijai buvo žinoma jau seniai, tačiau pakako kelių vyro parašų ir atsirado motyvas, leidžiantis nespręsti bjaurios situacijos.
Suteikė paskutinį šansą
Palikusios Z.Romeiką jo sutvarkytuose namuose vieną, „Girstos“ bendruomenės moterys dar pasikuždėjo prie durų, kad jau šį kartą neleis kaimynui taip nusivažiuoti. Jos sutarė, kad turi vykti nuolatinė Z.Romeikos kontrolė.
„Moterys, kuopusios jo namus, barėsi, kad daugiau neis tvarkyti, jei siųsiu jas į tokias baisias vietas“, – kontrastą tarp to, kas yra dabar, ir to, kas buvo bute, vis pabrėžė Z.Streikienė. Pirmininkė apsisprendė, kad jei antrą kartą Z.Romeika neįvertins pagalbos, ji daugiau jo negelbės.
Z.Romeika nepamiršo, kad artimiausiomis dienomis gaus pensiją, todėl susimokės mokesčius už butą. Kaimynės abejojo, ar ilgai truks toks ramus ir švarus gyvenimas. Jų atmintyje dar neišblėsę nuogai išsirengusio apskretusio kaimyno klyksmai: „Gelbėkite!“
Diana Krapavickaitė
